Vaikystės skausmas nematomas, bet labai TIKRAS.
Kas slypi po vaikų atsikalbinėjimu, neklausymu nepagarba tėvams?
Vaikai dažnai slepia savo sunkumus elgesiu, kurio patys nesupranta. Mūsų kaip tėvų tikslas – ne tik dirbti su netinkamu vaiko elgesiu, bet ir suprasti, kokie nepatenkinti vaiko poreikiai slypi po juo. Kol vaikas mažas, jis dar nemoka įsisąmoninti savo emocijų ar nepatenkintų poreikių. Todėl per elgesį išveikia savo vidines būsenas.
Mums, tėvams, svarbu išmokyti vaiką emocinio raštingumo. Tą mes darome atspindėdami ir įgarsindami vaiko emocijas, kurias jis parodo savo kūnu. Bet to neužtenka. Labai svarbu ir “dekoduoti”, kokie nepatenkinti vaiko poreikiai slypi po netinkamu elgesiu.
Nežinau ar pastebėjote, bet labai dažnai, jei mes tik reaguojame į vaiko elgesį (o tai reiškia stabdome jį, kalbamės su vaiku, taikome taisykles ir pasekmes), vaiko elgesys tik blogėja. Taip yra todėl, kad mes dirbame vien tik su “simptomu”, bet ne su tikrąją priežastimi. Labai svarbu už simptominio elgesio pamatyti nepatenkintą vaiko poreikį. Bei ieškoti būdų kaip užpildyti šio poreikio “konteinerį”. Tik tuomet sumažės netinkamas vaiko elgesys. Tad dirbame ir su simptomu (t.y., stabdome netinkamą elgesį), ir su priežastimis (atliepiame deficitinį poreikį).
Šiame straipsnyje noriu apžvelgti, kokie vaiko poreikiai slypi po vaikų galią, pranašumą demonstruojančiu elgesiu.
Nepagarbaus, pranašumą ir galią demonstruojančio vaiko elgesio priežastys
Jei turite vaiką, kuris aktyviai demonstruoja nepagarbą, pranašumą (prieš jus ar bendraamžius), ginčijasi, atsikalbinėja, atvirai nesilaiko susitarimų ir meta iššūkį suaugusiojo autoritetui, žinokite, kad taip jis kompensuoja savo vidinį „negalėjimą“. Tokio vaiko deficitinis poreikis – galėti, gebėti. Tai reiškia giliai širdyje tikėti, kad: „Aš galiu savo jėgomis įveikti tuos iššūkius, kuriuos man pateikia gyvenimas“.
Logiška, kad jei žmogus pasitiki savo jėgomis, jis neturi jokio poreikio įrodinėti savo pranašumo. Ir atvirkščiai, jei savo pranašumo įrodymui jis naudoja daug jėgų, vadinasi, tai yra vidinio subjektyvaus (dauguma atvejų – neįsisąmoninto) menkavertiškumo kompensacija. Ką dar svarbu žinoti? Kad jei vaikas turi šio poreikio deficitą, po juo greičiausia slypės ir neatlieptas priklausymo poreikis.
Vaikų poreikiai hierarchiniai. Suabejojęs savo priklausymo jausmu, vaikas suabejoja ir tuo ar jis gali. Ir tą jis kompensuoja siekdamas valdyti kitus, rodyti jiems valdžią arba išvesdamas iš emocinės pusiausvyros ir taip jausdamasis stiprus.
Į galios kovas kviečianti elgesį atpažinsite iš to, kad jis jumyse kels jau ne susierzinimą (kaip kad įkyraus dėmesio siekiančio elgesio atveju), o pasipiktinimą ar pyktį. Dar gali kelti rimtą baimę dėl kontrolės praradimo. Kils mintis: „Jis negali taip elgtis!” arba “Ką jis sau galvoja?“, kurią gali sekti intencija „pastatyti“ vaiką į vietą.
Kodėl neapsimoka laimėti galios kovų prieš vaiką?
Yra kelios priežastys.
Pirma. Jei mes išsiprovokuojame galios kovai su vaiku, mes prarandame emocinę pusiausvyrą: pradedame kelti balsą, moralizuoti, rodyti savo viršenybę. Ir net jei vaikas galiausiai lieka nubaustas dėl savo netinkamo elgesio, emociškai jis nesijaučia pralaimėjęs. Jis jaučiasi, kad yra tiek stiprus, kad gali net mus, suaugusius, išvesti iš pusiausvyros ir priversti susinervinti.
Antra, tokia savo reakcija mes rodome netinkamą pavyzdį. Kad kas stipresnis, to ir tiesa. Nenuostabu, kad toks vaikas ieškos silpnesnių už save, kur galės „atsigriebti“. Mes auginsime patyčininką.
Trečia. „Pastatytas į vietą“ vaikas dar stipriau išgyvens savo poreikio „galėti“ deficitą ir jo elgesys regresuos į kerštaujantį ir, galiausiai, apatišką ir nusigalinusį elgesį. O to mes tikrai nenorime savo vaikui.
Ką daryti, kad mažintume vaiko netinkamą konfliktinį elgesį?
Svarbiausias dalykas – atliepti du bazinius vaiko poreikius: priklausymo ir galėjimo. Tada automatiškai mažės ir vaiko hiperkompensacinis arba simptominis elgesys.
Vaiko priklausymo poreikį tenkiname į dienotvarkę įtraukdami bendro laiko su vaiku ritualą. 20-30 min. per dieną jums abiem smagios veiklos. Nereikia nieko ypatingo, bet rinkitės tai, ką mėgstate daryti. Ir labai svarbu – išlaikykite nuoseklumą. Daugiau apie priklausymo poreikio atliepimą skaitykite čia >>>> (įdėti nuorodą į straipsnį: Padėkime vaikui jaustis suprastam)
Vaiko galėjimo poreikį tenkiname kurdami bendradarbiavimo santykį bei ieškodami būdų kaip padėti vaikui patirti kuo daugiau sėkmės. Čia labai svarbu įtraukti vaiką į sprendimų priėmimą. Nuostabi praktika yra daryti šeimos pasitarimus (tą galima pradėti praktikuoti su vaikais nuo 5 metų). Kai vaikas jaučia, kad jis turi balsą, gali išsakyti savo nuomonę, argumentus ir dalyvauti šeimos sprendimų priėmime, jis jaučiasi svarbus, galintis, brandus. Mažėja poreikis elgtis netinkamai.
Labai svarbu, kad vaikas namuose turėtų bent vieną pareigą šeimos labui (nuo 5 metų). Ne susitvarkyti po savęs, o rūpintis bendra namų erdve, bendrais dalykais. Tai irgi leidžia vaikui jaustis galinčiu, svarbiu šeimos nariu. Kaip ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje, skaitykite čia >>>> (įdėti nuorodą į straipsnį: „Vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymas“)
Dar labai svarbu ieškoti sričių, kur vaikas turi talento ir jam gerai sekasi. Ir nukreipti ten vaiką. Gal jam nesiseka matematika, bet jis gražiai piešia? Dainuoja, muzikuoja? O gal jis labai sportiškas? Raskite veiklos sritis, kur vaikas patirs daug sėkmės. Kalbėkite apie tai, kad nerealu būti apdovanotam visais talentais. Labai svarbu atrasti tai, kas yra tavo.
Norite sužinoti daugiau praktiškų ir veikiančių receptų kaip nusistatyti ribas, prevenciškai užkirsti kelią netinkamam elgesiui ir kaip elgtis „karštoje“ konfliktinėje situacijoje? Visus atsakymus rasite mano paskaitos „Vaikas atsikalbinėja ir neklauso? Veikiantys receptai tėvams“ vaizdo įraše>>>
Psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili