Padėkime vaikui jaustis suprastam – ne tik auklėjamam
Išmokime skaityti vaiko elgesį, juo jis pasako TIEK DAUG
Vaikų elgesys dažnai slepia tai, ko jie dar neįsisąmonina ir nemoka įvardinti. Atidžiai stebėdami vaikų kūno kalbą galime pamatyti nerimą, pyktį, liūdesį, baimę. Svarbu nuo mažumės atspindėti vaiko jausmus, kuriuos jis išreiškia savo kūno kalba. Taip vaikas mokosi emocinio raštingumo bei atranda pavadinimus savo būsenoms.
Ką svarbu žinoti, kad emocijų pažinimas yra tik tarpinis laiptelis į saves pažinimą. Emocijų vaidmuo – signalinis. Jos praneša mums apie mūsų patenkintus ar nepatenkintus poreikius. Tad galutinis tikslas – gebėti suprasti, koks poreikis slypi po to tam tikra vaiko emocija ar elgesiu.
Kodėl svarbu suprasti, koks nepatenkintas vaiko poreikis slypi po netinkamu vaiko elgesiu?
Mes labai dažnai “dirbame” su vaiko elgesiu. Kai jis elgiasi netinkamai – subarame vaiką, stabdome, primename taisykles, taikome pasekmes. Tai yra gerai. Mes turime reaguoti į netinkamą elgesį, nes jei nereaguosime – netinkamas elgesys fiksuosis. Vaikai kartoja tai, kas jiems apsimoka arba tai, kas nedavė neigiamų pasekmių.
Tačiau jei mes reaguosime tik į vaiko elgesį, bet nesuprasime tikrųjų elgesio priežasčių, tuomet nuolat dirbsime tik su “simptomu”, nepasiekdami jo “šaknų”. Dar blogiau – dažnai atrodo, kad tiek daug “auklėjame” vaiką (reaguojame į netinkamą elgesį, kalbamės su vaiku), o jo elgesys tik blogėja. Nes mes dirbame su “simptomu”, o ne su tikrosiomis jo priežastimis. Vaiko bazinio poreikio deficitas lieka nepatenkintas. O užpildant bazinį poreikį, netinkamas elgesys mažėja savaime, nes nebelieka priežasčių netinkamai elgtis.
Pakalbėkime apie vieną dažniausiai sutinkamų netinkamo vaikų elgesio tipą – įkyrų dėmesio reikalaujantį elgesį: kaip jis pasireiškia ir kokios jo priežastys?
Įkyrus, dėmesio reikalaujantis elgesys
Šiai kategorijai priskiriami keli elgesio tipai: teigiamas ir neigiamas dėmesio siekiantis elgesys. Šį “simptominį” elgesį atpažinsite iš jums kylančio susierzinimo jausmo ir lydinčios minties: “Jis per daug reikalauja mano dėmesio, laiko, resursų”.
Neigiamas dėmesio siekiantis elgesys pasireiškia nuolatiniu blašymusi, “negirdėjimu”. Vaikui daug kartų reikia priminti susitarimus, taisykles, pastabas. “Išgirsta” jis iš dešimto karto ir paprastai tik tada, kai gerai “užmaitinate” asmeniniu dėmesiu.
Teigiamas dėmesio siekiantis elgesys (taip, jis irgi priskiriamas prie netinkamo elgesio tipo) pasireiškia nuolatinėmis vaiko pastangomis būti dėmesio centre. Jis nuolat siekia gauti asmeninį žavėjimąsi, būti giriamas. Toks vaikas gali nupiešti vieną gėlytę ir jau eiti rodyti savo darbo. Pavyzdingai laikytis taisyklių tam, kad būtų pagirtas.
Kokį nepatenkintą poreikį vaikas kompensuoja šiuo elgesiu? Priklausymo poreikį. Poreikį būti ryšyje, jaustis kad jis yra priimamas, mylimas, lygiavertis šeimos narys. Šis poreikis yra bazinis, pats pagrindinis ne tik vaikų, bet ir visų žmonių poreikis.
Jei vaikui trūksta šio poreikio patenkinimo (tėvai labai užsiėmę arba dėmesį į vaiką atkreipia tik kai šis įkyriai ar netinkamai elgiasi), vaikas šį poreikį kompensuoja įkyriu dėmesio siekiančiu elgesiu. Teigiamu arba neigiamu.
Kaip tenkinti bazinį vaiko poreikį ir mažinti simptominį elgesį?
Pirmas patarimas – kurti ryšį su vaiku. Skirti jam asmeninio dėmesio – 20-30 min., bet kokybiškai ir kasdien. Į dienotvarkę įtraukite laiką su vaiku ir susikurkite jums abiem smagų ritualą. Ar tai būtų vakarienės gaminimas kartu, ar arbatos gėrimas ir šnekučiavimasis po vakarienės, ar stalo žaidimai, ar migdymasis. Pats svarbiausias dalykas, kad vaikas tuo metu jaustų šimtaprocentinį jūsų dėmesį. O jums ši veikla irgi teiktų malonumą. Nes jei kažką darysite be įsitraukimo, “pliusiukui”, vaikas tai priims kaip žinutę, ne kad jums veikla nepatinka, o kad jis, vaikas, yra nepakankamai įdomus. O mes pildome vaiko priklausymo, buvimo ryšyje poreikio deficitą.
Antras patarimas – neužmaitinti dėmesiu netinkamo vaiko elgesio. Tam tarnauja taisyklės ir susitarimai. Nuo vaiko užmaitinimo netinkamu dėmesiu saugo 3 žingsnių taisyklė: du įspėjimai (primenant taisyklę/susitarimą, o antrą kartą kartu su taisykle primenant ir pasekmę), trečias veiksmas (pasekmės taikymas).
Tačiau jei tik dėsite ribas ir nepamaitinsite vaiko deficito (nekursite ryšio su vaiku), vaikas emociškai į tai reaguos kaip į atstūmimą ir jo elgesys regresuos į antra simptominio elgesio tipą – galios kovas.
Daugiau praktinių patarimų kaip sumažinti netinkamą vaikų elgesį ir kas iš tiesų veikia praktikoje rasite mano paskaitos įraše “Vaikas atsikalbinėja ir neklauso? Veikiantys receptai tėvams”>>>>
Švietimo ekspertė, psichologė Audronė Kancė-Grdzelišvili