Kada yra laikas formuoti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą?

Psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili 

Pradėsiu nuo to, o kam to reikia. Pirmiausia, adekvačiai vaiko savivertei ir atsparumui nesėkmei. Kiekvieną kartą, kai vaikas savo jėgomis įveikia užduotį ar save, į jo asmenybės struktūrą įsirašo „Aš galiu“. Praeities sėkmės yra tas resursas, iš kurio galima pasisemti jėgų susidūrus su nesėkme ir pasidrąsinti save: „Jei jau tada galėjau, tai galėsiu ir šį kartą“.

Antra, kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje slypi tam tikri raidos uždaviniai, kuriuos geriausia įveikti tam tikru laiku. Kaip 2-3 metų vaikui svarbu būti savarankišku (jei tai stabdome, vėliau vaikas jau laukia mūsų pagalbos ir nebenori daryti pats), tai 5-6 metų vaikui labai svarbu įgauti pareigų ir atsakomybių, ką jis priima kaip „paaukštinimą pareigose“. Jei praleidžiame tą momentą – vaikas vėliau dau mažiau noriai prisiima pareigas. Latentiniame laikotarpyje (7-10 metų) vaikui svarbu mokytis meistrystės bei dirbti. Ir kokius darbinius įgūdžius sudedame tuo laiku, iš to įdirbio vaikas „išvažiuoja“ paauglystę. Todėl labai svarbu tinkamai išnaudoti kiekvieną amžiaus tarpsnį, kad vaikas augtų pagal savo galimybes savarankiškas ir susitvarkantis su tais iššūkiais, kuriuos jam pateikia gyvenimas.

Trečia, savarankiškumas, atsakomybė yra labai svarbi gero pasiruošimo mokyklai dalis. Skaityti ar skaičiuoti vaikas gali išmokti per kelis mėnesius. O susimobilizuoti, išlaikyti dėmesį, atlikti darbą iki galo, padaryti darbą laiku, nepasiduoti po nesėkmės – šių įgūdžių vaikai mokosi kelis metus. Ir tai yra viena svarbiausių mokymosi sėkmę lemiančių sąlygų.

Taigi, šiame straipsnyje apžvelgsiu kaip vystyti vaiko savarankiškumą ir atsakomybę kiekviename amžiaus tarpsnyje bei už ką gali būti atsakingas vaikas kiekviename iš jų.

2-3 metų vaikas. Kaip ugdyti jo savarankiškumą

Šio vaiko amžiaus tarpsnio pagrindinis uždavinys – vaiko savarankiškumo arba autonomijos vystymas. Vaikas nori viską daryti pats. Ir susiduria su daug nesėkmių. Todėl čia labai svarbu leisti vaikui būti savarankišku, drąsinti jį ir susidūrus su nesėkme kaip „mantrą“ kartoti: „Nieko tokio. Tu gali tai sutvarkyti. Aš tau padėsiu“. Su šia „mantra“ ugdomas psichologinis vaiko atsparumas ir mažinama klaidų baimė.

3 metų vaikas gali būti atsakingas už:

  1. Savo kūno higieną: rankų plovimą (nuo 1,5 metų), susitvarkymą po tualeto (nuo 2,5 metų), dantų valymą (su suaugusio pagalba), prausimąsi (su suaugusiojo pagalba);
  2. Susitvarkymą po savęs. Įvykus „nelaimei“ (pvz., išliejus pieną ar vonioje prilaisčius vandens), vaikas nuo mažumės turi girdėti: „Nieko tokio. Paimk šluostę ir išvalyk tai. Mes visuomet susitvarkome po savęs. Nepergyvenk, aš tau padėsiu“;
  3. Ką rengtis, atsižvelgiant į sezoną, oro temperatūrą ir oro sąlygas. Pvz., gali būti neginčytinas faktas, kad į lauką reikia eiti su pirštinėmis, bet vaikas gali pasirinkti, kokias kelnes ar megztinį tą dieną dėvėti (iš dviejų alternatyvų);
  4. Kiek maisto suvalgyti. Tėvų atsakomybė tiekti sveiko maisto alternatyvas (jei leidžiate pasirinkti, duokite 2-3 alternatyvas, ne daugiau). Vaiko atsakomybė pasirinkti, kiek suvalgyti maisto. Nuo pat mažumės sutarkite su vaiku, kad jis turi suvalgyti tiek maisto, kiek įsidėjo ir geriau įsidėti maisto mažiau bei pakartoti nei prisidėti per daug ir išmesti;
  5. Savarankišką pavalgymą. To mokome vaikus sulaukusius kiek daugiau nei metų. Dvimečiai vaikai jau turi valgyti patys, žinoma, su įvairiomis avarijomis ir maisto praliejimais pro šalį. Jei tai atrodo elementaru, labai džiaugiuosi už jus, bet yra tekę ne kartą matyti maitinamus šešiamečius;
  6. Kokią knygą skaityti, net jei jūs ją skaitote vaikui, su kokiais žaislais žaisti, kuriais žaislais dalintis. Čia siūlau įsivesti taisyklę, kad tie žaislai, kuriais vaikais nenori dalintis, lieka namie ar esant svečiams – padedami ant lentynos;
  7. Žaislų susitvarkymą (su suaugusiojo pagalba), įvedant patogią ir logišką žaislų laikymo tvarką kambaryje. Su jūsų pagalba vaikas tą gali daryti nuo 1,5 metų. Vaikui palaikyti tvarką labai padeda taisyklė, kad naujo žaidimo nepradedame tol, kol nesusitvarkome po ankstesniojo;
  8. Kada eiti į tualetą. Prieš išeinant iš namų paklauskite vaiko ar jis nori į tualetą. Vaikas turi formuoti įprotį įsiklausyti į savo kūno poreikius ir signalus;
  9. Dulkių valymą nuo lentynų, stalų, kitų vaikui pasiekiamų baldų.

 

4-6 metų vaiko savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas

Kaip jau minėjau, 4-6 metų vaikas labai noriai imasi atsakomybių šeimos labui, nes šiam amžiaus tarpsniui būdinga tapatintis su savo lyties tėvais, mėgdžioti jų elgesį ir norėti būti dideliais. Bet kokį suaugusio darbą tokio amžiaus vaikas priima kaip „paaukštinimą pareigose“.

Su 4,5-5 metų sulaukusiu vaiku jau laikas sėsti į šeimos pasitarimą ir rimtai pasikalbėti. Pirmiausia, apie tai, kas yra šeima. Kad šeimoje mes rūpinamės vieni kitais. Ir kol vaikas buvo mažas, jūs rūpinotės juo. O dabar jis jau pakankamai didelis, kad prisidėtų prie šeimos gerovės. Ir pasiūlykite vaikui pasirinkti iš 2-3 darbų vieną. Tai gali būti indų iškrovimas iš indaplovės, skalbinių rūšiavimas, šiukšlių išnešimas ir pan. Idealu – jei darbas būtų toks, kurį reikia atlikti gana reguliariai ir kurio neatlikimas leistų vaikui pajusti natūralią pasekmę. Pvz., kas atsitiks neišnešus savaitę šiukšlių ar neiškrovus indų iš indaplovės.

Pasiruoškite, kad reikės pereiti 4 stadijas: entuziazmo, pabambėjimo, derybų (greičiausiai vaikas norės kito darbo ir suteikite jam tokią galimybę, tačiau tuomet jis turi rinktis vieną pareigą iš jūsų turimų, o jūs perimkite vaiko) ir ribų atlaikymo (pasekmių pajutimo). Prisiminkite, kad geriausiai moko ne moralai, o pasekmės. Kai vieną dieną pritrūkus indų sėdėsite visi prie stalo ir lauksite, kol vaikas iškraus švarius indus bei pakraus nešvarius į indaplovę, o po to visi solidariai valgysite šaltą maistą, vaikui nebekils klausimų, kodėl reikia laiku iškrauti indus iš indaplovės.

Leiskite vaikui patirti natūralias pasekmes ir svarbiausia, NEPASIIMKITE ATSAKOMYBĖS IŠ VAIKO! Kaskart, kai vaikui primenate, moralizuojate, parodote, kad tai yra jūsų problema. Aš šioje vietoje užduočiau sau auksinį klausimą – o kaip padaryti, kad tai taptų vaiko problema?

3-6 metų vaikas gali būti atsakingas už visus dalykus, kuriuos buvau surašiusi ankščiau ir papildomai už:

  1. Savo kambarį, su protingai nustatytomis tvarkos taisyklėmis. Tėvų dalyvavimas reikalingas struktūruojant vaiką, pvz., nustatant tvarkingo kambario kriterijus (pvz., dulkės valomos kartą per savaitę. Tvarkingas kambarys yra tuomet, kai žaislai yra savo vietose, ant grindų nesimėto jokie daiktai, kėdės, foteliai neapkrauti daiktais, stalas tvarkingas, be pašalinių daiktų) bei sugalvojant daiktų tvarką kambaryje, kad vaikui būtų aišku kaip ir kur turi būti rūšiuojami daiktai. Dulkės valomos kartą per savaitę ir pan. Vaikas tokio amžiaus jau gali dalyvauti nusprendžiant dėl sienų apmušalų ar spalvos, renkantis iš kelių tėvų pateikiamų alternatyvų;
  2. Kiek ir ką valgyti, renkantis iš tėvų pateiktų sveiko maisto alternatyvų. Tarkime, su vaiku gali būti tariamasi, ką gaminti vakarienės pateikiant jam 2-3 sveiko maisto alternatyvas. Pvz., daržovių sriuba, troškinys ar garinti vištienos kotletukai su daržovėmis. Jei vakarienė jau pagaminta, o vaikas atsisako ją valgyti, tokiu atveju gali būti vienas produktas kaip alternatyva, kuria gali pasisotinti vaikas. Mano laikais tai buvo sausa juoda duona (močiutės mokykla). Yra tėvų, kurie tokiu atveju vaikams siūlo jogurtą be priedų ir daugiau nieko kitko vaikas negauna valgyti iki sekančio valgymo;
  3. Padengti stalą maistui;
  4. Nunešti indus po maisto ir sudėti į kriauklę;
  5. Nuvalyti stalą.

7-11 metų vaiko savarankškumo ir atsakomybės ugdymas

Šio laikotarpio uždavinys – mokymasis meistrystės. Šio laikotarpio moto – „Aš esu tai, ką galiu išmokti“. Čia yra laikas mokytis dirbti, tame tarpe – ir valdyti laiką, struktūruoti užduotis, būti atsakingu už savo namų darbus. Ir šią atsakomybę vaikas turi formuoti ankstesniame raidos etape, buitinėse situacijose.

Praktiškai 100% atvejų konsultuojant tėvus, kurių vaikai sunkiai susidoroja su mokyklinėmis atsakomybėmis, uždavus klausimą, kokių pareigų vaikas turi namuose, atsakymas yra – „jokių“. Tad jei nenorime vėliau pergyventi dėl to, kad vaikas nesusidoroja su namų darbais („tempia gumą“, vengia, atideda viską paskutiniam vakarui), pradedame nuo atsakomybės ugdymo namuose.

 Vaikams daug organizškiau ir papraščiau mokytis atsakomybės buitinėse situacijose. Pvz., daug lengviau iš natūralių pasekmių suprasti, kas atsitiks, jei laiku neišnešime šiukšlių. Arba jei indai nebus sukrauti į indaplovę. Kas įvyks neišdžiovus skalbinių ar per ilgai juos palikus skalbyklėje. Ir kai vaikai buitinėse situacijose išmoksta tvarkytis su pareigomis, jie daug lengviau šią patirtį (išsiugdytą gebėjimą atlikti tęstines užduotis bei pabaigti pradėtą darbą iki galo) perkelia į mokymosi situacijas.

Laiką planuoti, struktūruoti užduotis moko tvarkymasis bei rytinis savarankiškas susiruošimas į mokyklą. Kaip tą daryti, skaitykite čia>>>> (įkelti straipsnį „Ramus rytas be streso“)

Už ką papildomai gali būti atsakingas mokyklinio amžiaus vaikas:

  1. Kaip išleisti jų dienpinigius. Jokiu būdu negalite kontroliuoti kaip vaikas leidžia savo pinigus. Ir nuo šio amžiaus vaikas jau turi gauti dienpinigių ar savaitės pinigų, tegu tai būna ir 2EUR per savaitę;
  2. Savo namų darbų atlikimą;
  3. Daiktų į mokyklą susidėjimą iš vakaro;
  4. Kaip leisti laisvalaikį (kai pareigos jau yra atliktos);
  5. Kokį būrelį ar kitą neformalaus ugdymo veiklą pasirinkti. Kad vaikas nesimėtytų per dažnai, galite fiksuoti, kad po kelių pabandymo kartų vaikus pasirinkus būrelį, jį jis turi išlankyti ne mažiau nei pusę metų ar metus;
  6. Nesudėtingo maisto pasigaminimą. 6 metų vaikas jau gali išsikepti sau kiaušinienę, blynų, išsivirti makaronų, pasišildyti maistą;
  7. už priešpiečių ar užkandžių dėžutės pasiruošimą;
  8. Pačiam gaminti parduodamus dalykus mokyklos mugėse ar labdaros renginiuose;
  9. Maitinti gyvūnus (jei tai jo gyvūnas – tai turi būti ir vaiko atsakomybė pilnai jį prižiūrėti: pvz., ne tik maitinti, bet ir valyti narvą, akvariumą);
  10. Padėti tėvams gaminti šeimos maistą;
  11. Sudėti nešvarius indus į indaplovę ar suplauti juos rankiniu būdu; iškrauti švarius indus iš indaplovės;
  12. Padėti susidaryti daiktų kelionei sąrašą ir juos susipakuoti kelionei į lagaminą;
  13. Padėti apsipirkti maisto prekių parduotuvėje (jei parduotuvė šalia – savarankiškai nueiti ir nupirkti trūkstamą produktą, parnešti grąžą);
  14. Susitvarkyti savo skalbinius (nešvarius rūbus sukrauti į skalbimo mašiną, paeisti skalbimą, išrūšiuoti švarius skalbinius).

Ir pabaigai – pasistenkite vaiką kuo nakščiau įtraukti į savo tikslų siekimą. Pavyzdžiui, jis nori naujo daikto? Kaip gali jam susitaupyti ar užsidirbti pinigų? Niekas taip neugdo vaiko charakterio, impulsų kontrolės (akimirkos malonumo atidėjimas vardan didesnio malonumo ateiyje) kaip tikslų siekimas. Mokėti taupyti pinigus yra nuostabu, o dar nuostbiau patirti, ką reiškia jų užsidirbti. Tik nemokėkite vaikui už tai, ką jis ir taip turi padaryti šeimos labui (pvz., kambarių siurbimą) – jums juk niekas nemoka už kotletų kepimą. Mokėkite už darbus, kuriems samdote trečias šalis. Pavyzdžiui, automobilio plovimą, langų valymą, žolės pjovimą, jei to nedarote patys. O nuo 14 metų būtinai bent mėnesį suorganizuokite vaikui vasaros darbą. Niekas taip stipriai neformuoja charakterio, atsakomybės jausmo kaip ši patirtis.

Auginame savarankišką, atsakingą, mokantį dirbti ir užsibrėžtų tikslų siekti vaiką!