Šiandien kalbuosi su šaunia trijų dukrų mama Gaudre. Klausiu, ko ji kaip mama labiausiai pasigenda šių dienų informacijos gausybėje? Atsakymas – “Trics&tips” apie tai, kas svarbiausia kiekviename vaiko amžiaus tarpsnyje.

Tai nuo to ir pradedame – ankstyvos kūdikystės. Kokie svarbiausi vaiko uždaviniai šiame amžiaus tarpsnyje?

Saugus prieraišumas – svarbiausias uždavinys kūdikystėje

Nuo saugaus prieraišumo kūdikystėje priklausys vaiko ateities santykis su savimi ir kitais žmonėmis. Į pasąmonę įsirašys esminės nuostatos:

• “Ar aš ir mano poreikiai pakankamai svarbūs, kad būtų atliepti?”;
• “Ar kiti žmonės yra patikimi, o gal nuviliantys?”;
• “Ar pasaulis yra saugi vieta iš esmės? “.

Kas įsirašo į jau suaugusio žmogaus asmenybę iš šio laikotarpio?

Saugus prieraišumas lemia žmogaus bazinį saugumą. Taip pat jo santykį su kūnu (gebėjimą girdėti savo kūno pojūčius bei pasitikėti jais) ir sveikas ribas santykyje su kitais žmonėmis.

Pavyzdžiui, žmogus, kurio poreikiai nebuvo atliepiami kūdikystėje, gali slopinti savo gebėjimą jausti savo kūno pojūčius, atitinkamai – ir savo poreikius, troškimus, emocijas. O gebėjimas jausti savo kūną, iš jo ateinančius poreikius, emocijas yra svarbiausia emocinio sąmoningumo sąlyga.

Kūdikiai, kurių mamos nesugebėjo tinkamai atpažinti, koks kūdikio poreikis slypi po jo verksmu, gali išmokti savo poreikius pakeisti kito žmogaus poreikiais. Tokiam žmogui sunku atskirti, kur yra jo noras, o kur kito. Paklausus jo, ką jis norėtų valgyti, labiausiai tikėtinas jo atsakymas – “O ko nori tu?”.

Žmogui, vaikystėje nesuformavus saugaus prieraišumo, gali būti sunku jausti sav oar kito žmogaus ribas. Santykiuose jis bus linkęs į susiliejimą ir savo autentiškumo praradimą.

Vengiančio prieraišumo atveju tikėtinas kitas kraštutinumas: negebėjimas eiti į gilų ir atvirą ryšį su kitu žmogumi, rigidiškumas, nelankstumas, nepasitikėjimas kitu.

Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį tėvams, auginant kūdikį iki 1,5 metų?

Kūdikio saugiam prieraišumui reikia labai paprastų, bet ne prastų dalykų: atliepti jo poreikius, jausti, kokie poreikiai slypi po kūdikio verksmu bei palaikyti glaudų emocinį kontaktą: kalbinti žiūrint į akis, čiūčiuoti, guguoti, glausti – visų tų mielų dalykų ir kartais juokingų dalykų, kuriuos suaugę žmonės daro su kūdikiais.

Tai yra svarbiausios kūdikio saugaus prieraišumo sąlygos: emocinių ir fiziologinių poreikių atliepimas.

Ko dar? Leisti kūdikiui laisvai tirti, ką galima nuveikti su kūnu (perdirbant įgimtus refleksus), vėliau – panaudojant kūną su aplinkoje esančiais daiktais (natūralių medžiagų, įvairių faktūrų, ką saugiai galima kišti į burną ir negebėti nuryti). Taip kuriasi naujos neuronų jungtys smegenyse arba paprastai tariant – vaiko smegenys vystosi.

Ar reikia kūdikiui tik suverkus iškart pulti raminti?

Ar nešiodami kūdikį jį “gadiname”/lepiname? Jei kalbame apie vaiką iki maždaug 7 mėnesių – tikrai nieko čia nepagadinsime. Kodėl? Nes iki to laiko nėra objektų pastovumo supratimo ir iš akiračio dingusi mama yra “mirusi mama”. Šiame amžiuje ilgas verksmo ir poreikių neatliepimas gali būti traumuojantis. O nuo 1 metų kartais ir visai gerai mokytis palaukti, nes kūdikis po truputį vysto savo Ego arba asmenybės “vadybininką”, mokantį poreikius tenkinti tinkamu būdu, šiek tiek juos atidėti, kai laikas bus tinkamas.

Dar labai svarbu gerai jausti, kokie poreikiai slypi po kūdikio verksmu ir nepulti visų poreikių spręsti, pvz., maistu. Kūdikiai, kurių tėvams buvo sunku pajausti, kada verksmu yra pranešama apie alkį, kada – apie šlapią pampersą, o kada – apie nuovargį, kaip jau minėjau, užauga suaugusiais žmonėmis, kurie išmoksta savo poreikius pakeisti kito žmogaus poreikiais.

Taigi, stengiamės pajausti, koks poreikis slypi po kūdikio verskmu ir palaikome glaudų emocinį kontaktą su savo kūdikiais. Labai paprasta, ar ne?

Sėkmės!

Švietimo ekspertė, psichologė Audronė Kancė-Grdzelišvili